Valdžios institucijų priimti sprendimai keleivių vežėjus įpareigoja, kad nuo 2022 -ųjų pabaigos visi naujai įsigyjami reguliariais tolimojo susisiekimo maršrutais vežantys turistiniai autobusai turi būti pritaikyti individualių poreikių turintiems žmonėms.
Dar 2021-ųjų birželį pasirašiusi Memorandumą dėl viešojo transporto bei jo infrastruktūros pritaikymo individualių poreikių turintiems žmonėms, Lietuvos keleivių vežimo asociacija ir jos nariai jau vykdo savo įsipareigojimus – įsigyta daugiau nei pusšimtis naujų, modernių, žmonėms su skirtingomis negaliomis pritaikytų tarpmiestinių autobusų. Vis dėlto, kaip rodo statistika, to nepakako proveržiui šioje srityje pasiekti – judėjimo negalią turintys žmonės keliones autobusais renkasi labai retai. Priežasčių keleivių vežėjai mato keletą. Viena svarbiausių – nykstantis tolimojo susisiekimo autobusais tinklas; dėl to galimybę keliauti praranda ne tik individualių poreikių turintys žmonės, bet ir visi šalies gyventojai.
Investicijos kol kas nepasiteisino?
Šių metų žiemą ir pavasarį po 20 modernių turistinių autobusų su keltuvais įsigijo bendrovės TOKS ir „Kautra“. „Nemažai investavome, kad žmonės su individualiais poreikiais galėtų keliauti patogiai. Vieno autobuso pritaikymas atsieina apie 18–20 tūkst. eurų, iš viso papildomos investicijos sudarė apie 400 tūkst. eurų. Tiek investavę norime, kad įranga veiktų, o ne stovėtų nenaudojama, todėl kviečiame žmones su individualiais poreikiais aktyviai ja naudotis“, – pristatydamas naujas transporto priemones, kalbėjo bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.
Naujai įsigytais autobusais kuo dažniau naudotis skatino ir bendrovės TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius.
Praėjus geram pusmečiui, vasaros sezonui, kuomet keliaujama daugiausia, jau ryškėja pirmieji rezultatai. Nors autobusai kasdien iš didmiesčių važiuoja visomis kryptimis, į visus rajono centrus, taip pat – į kurortinius miestus, vos vienas kitas individualių poreikių turintis žmogus ryžosi jais keliauti. „Per šį laikotarpį 43-imis naujaisiais autobusais važiavo vos 27 judėjimo negalią turintys žmonės. Kaip matome, vežėjai savo indėlį įnešė, investuota daug lėšų, vis dėto papildomos investicijos į įrangą kol kas nepasiteisino“, – pabrėžia Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis.
Priežasčių – ne viena
Anot jo, didžiulė problema – nepritaikyta pakelės stotelių, autobusų stočių infrastruktūra. „Nepakanka vien tik pritaikytos transporto priemonės – reikia privažiuoti prie jos. Žmogaus kelionė prasideda ne autobusų stotyje, o nuo jo namų. Deja, net didesniuose miestuose vis dar trūksta privažiavimų iki autobusų stotelių, ką jau kalbėti apie tarpines nedidelių miestelių, kaimų stoteles, kur žmogus neįgaliojo vežimėlyje iš autobuso paleidžiamas tiesiog suartame lauke. Visai nepritaikytos įvažos, jose tiesiog negalima nuleisti lifto, kuriam reikia itin lygaus paviršiaus, antraip kils pavojus ne tik keliautojo sveikatai, bet ir gyvybei“, – dėsto asociacijos prezidentas.
Keleivių vežėjai skundžiasi ir iki šiol neatėjusia valstybės žadėta finansine parama. Be to, vietoje to, kad žmonės būtų skatinami naudotis viešuoju transportu, kuris sprendžia tiek ekologines, tiek ekonomines, tiek socialines problemas, kalbama apie sprendimus, kurie gali suveikti visiškai priešingai, tai – planuojamas kelių mokestis (e-tolling) tarpmiestiniams autobusams, kuris gerokai padidintų keleivių vežėjų sąnaudas.
Tinklas – sugriautas
Vis dėlto, anot G. Nakučio, net ir nepritaikyta infrastruktūra, nesutvarkytos autobusų stotys ir stotelės nėra esminė problema – svarbiausia, kad ne tik turintys individualių poreikių, bet ir visi keleiviai iš rajonų nebeturi galimybės tolimojo susisiekimo autobusais pasiekti didžiųjų Lietuvos miestų ar kurortų.
Štai iš Anykščių į Vilnių per dieną tėra du tiesioginiai reisai: vienas – per Alantą–Molėtus, kitas – per Kavarską–Ukmergę. „Savivaldybės administracijos nuomone, tai yra blogai. Tarpmiestinį susisiekimą reguliuoja Lietuvos transporto saugos administracija, savivaldybė neturi įtakos šios institucijos sprendimams“, – kalba Anykščių rajono savivaldybės atstovai.
Rajono gyventojams, ypač – tiems, kurie renkasi tiesioginį maršrutą pro Ukmergę, susisiekimo galimybių su sostine praktiškai nėra. Maršrutu Vilnius–Troškūnai–Vilnius autobusas važiuoja vos kartą per dieną. Iš Vilniaus autobusas kasdien išvažiuoja 14 valandą, o iš Troškūnų į Vilnių – 17 valandą. Toks laikas keleiviams nėra patogus.
„Man labai įdomu – jei žmogui reikia į sostinę pas daktarus ar šiaip su reikalais, ką veikti tokiu laiku? Jei užtrukai ilgiau, kur pernakvoti? Pats keletą kartų važiavau su persėdimu, tai žymiai brangiau. Ar tai – ne pasityčiojimas?“, -–piktinasi Anykščių rajono gyventojas.
„Kiek atsimenu, autobusai būdavo arba pilni arba pusiau pilni jau Kavarske. Aišku, galima per Ukmergę važiuoti, o ten jau autobusu į Vilnių, Panevėžį, Palangą, Klaipėdą. Bet kaip liūdna. Ne visi gi žmonės vairuoja mašinas ar gali sau Boltą leisti“, – rašo kavarskietė.
„Valdininkai apie žmones negalvoja, nes juos vežioja vairuotojai valdiškom mašinom ir kuras jiems nekainuoja, o žmonės, susimokėję už bilietą, neturi galimybės nuvažiuoti autobusu. Jei nėra pelno, tai gal pakinkykite arklį į vežimą ir tegul veža kaip anksčiau būdavo. Valdininkams turėtų būti gėda“, – piktinasi dar vienas žmogus.
„Yra vaikai, kurie važiuoja į mokyklą Ukmergėje, bet šis klausimas niekam neįdomus. Juk ne visi vairuojantys, bet valdininkams – dzin, jiems dėl vaikų galvos neskauda“, – teigia dar viena Kavarsko gyventoja.
Pasak Anykščių rajono savivaldybės administracijos, tokia situacija susiklostė dėl tolimojo susisiekimo autobusais reformos, kai buvo priimti griežtesni reikalavimai vežėjams, jų transporto priemonėms. Norinčių vežti keleivius maršrutu Anykščiai–Vilnius–Anykščiai neatsirado. Savivaldybė ne sykį kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, Seimo narius, tačiau situacija nesikeičia.
Siekdama pagelbėti rajono gyventojams, Anykščių rajono savivaldybė ankstyvą rytą paleido autobusą maršrutu Anykščiai–Ukmergė, kuris atveža keleivius į Ukmergės autobusų stotį prieš 6.20 val. išvykstant autobusui Ukmergė–Vilnius.
Taip pat, gyventojų pageidavimu, penktadieniais prailgintas autobusų maršrutas Anykščiai–Staškūniškis per Kurklius iki Ukmergės. Vis dėlto savivaldybės atstovai supranta, kad gyventojams tai – tik lašas jūroje.
Ateitis – miglota
Keleivių vežėjai permainų į gera taip pat nemato. Nors, anot valdžios institucijų atstovų, tolimojo susisiekimo autobusais reformos esmė buvo užtikrinti didesnę konkurenciją rinkoje, praktiškai neatsirado nei naujų vežėjų, nei maršrutų.
„Suprantame Anykščių rajono gyventojų nusivylimą, mums labai gaila dėl praktiškai sužlugdyto tolimojo susisiekimo autobusais tinklo. Sistema sėkmingai veikė daugiau kaip 30 metų, keleiviai buvo vežami 363 maršrutais, rinkoje dirbo 42 vežėjai, buvo susiformavęs tolimojo susisiekimo autobusais tinklas, kuris apėmė visą Lietuvą. Daug metų dabartiniai vežėjai nuostolingais maršrutais keleivius vežė pelningųjų sąskaita, tokiu būdu bendras įmonių balansas buvo teigiamas, valstybei tinklo išlaikymas nekainavo nė cento. Dabar išeičių priverstos ieškoti pačios savivaldybės, o rasti jų su nuolatos kiaurais savivaldybių biudžetais išties nėra paprasta“, – teigia G. Nakutis.
Anot jo, to, kas buvo, be abejo, sugrąžinti jau nebeįmanoma. „Tam, kad tolimojo susisiekimo maršrutų tinklas egzistuotų, prireiks valstybės lėšų būtiniems, bet nuostolingiems maršrutams finansuoti. Svarbu, kad valstybė pagaliau apsispręstų dėl ilgalaikės viešojo transporto raidos ir skirtingų susisiekimo rūšių – vietinio, regioninio ar tarpsavivaldybinio, tolimojo ir geležinkelių – koordinavimo strategijos. Kol valdžios atstovai priiminės neparemtus viešojo transporto veikimo principų logika sprendimus, tol kelionės tolimojo susisiekimo autobusais bus nepasiekiamos ne tik turintiems individualių poreikių, bet ir visiems šalies žmonėms“, – pabrėžia asociacijos prezidentas.
Pranešimas spaudai
Linos Jakubauskienės nuotrauka